Ąžuolai

Kam tie ąžuolai nevirstantys nuo vėjo? –
Griūva medžiai, šūkauja pjovėjai.           

Girios nemadingos, reikia plyno lauko.
Viską čia išpjauna, kas užaugo.

Kur giria žaliavo, tik kelmai beliko.
Prie jų kauburėlių meldžias šaknys plikos.               

Margas kėkštas pasodina mažą gilę,                 
Kalbasi su ja ir nuolat giria:

Užauginsi medį, drūtą, platų,
Nors užaugs čia miškas tik po šimto metų –             
Nepaveš miškovežis ant ratų...