Miego iliuzija

vėl vogčiomis įsėlinu
į tavo sapnų koridorių

aklinai tamsu
net naktys būna šviesesnės

apčiuopomis pirmyn
viskas pažįstama

kavos puodelis
kurio tirščiuose ieškojai
ateities rodyklių

knygų lentynoje
puokštė gėlių
sudžiūvusių
kaip duonos kriaukšlė

nubyra žiedlapiai keli
nuo pirštų

ledo drugeliai plasnoja
ant stiklo ir groja tyla
iš praeities dykumos

nebijok
nepasiliksiu