pakrantė
ilgiausios jūros bangos
yra tos
kurios pasiekia skruzdę
mano sąmonėje
savo gebėjimu
pralįsti pro mažiausią
durų tarpą
ji panaši į virusą
tik yra mažiau pavojinga
gi nepavojingų virusų
tiesiog nebūna
mano sąmonės bibliotekoje
skru tyrinėja knygas
kokia laikina toji biblioteka
aš pagaliau imu suvokti ir pats
man išnykus
ji persikels į kitą
...
ramybė
saulė ir vakaras nieko neaudžia
bent jau taip galima pagalvot
visgi galbūt tai nėra absoliuti tiesa
vienas kitas augalas
dar pasitelkia jos energiją
kad pasigamintų paskutines
chlorofilo atsargas
ir gal visai ne paskutines
paneigdamas visą žinojimą
augalas auga tamsybėje
ilgiausias saulės spindulys
ir trumpiausias gūsis
augalą pasiekia net naktį
nežinomais saulės keliais
...
ne ne
aš ne koks balzebubas
tvirtino vienas veikėjas
gražuolei viename filme
eilinis kuklus žmogus
ar intruderis
sukūręs tokią priedangą
savo kėslams
kurie yra pavergę ir jį patį
prieblandų priedangą
kurios šviesybių peiliams neperrėžt
...
smalsumas
suprantu
kad jis yra vienas
iš nepavaldumo faktorių
gi jie ir jos tvirtina
nepavaldžiausiu faktorium
esant mano paranoją
gerai nepamenu
pats išsidrožiau
ar kažkur suradau
pirmykštę kuoką
prisiekiu
prisiartins pernelyg arti -
pritrėkšiu
...
visi žmonės visos skru
visi eina savo keliu
visų džiaugsmai
ir baimės panašios
aš tik bijau
vieną dieną atsibust
ant skruzdėlyno
...