Ant suolo sėdi prisiminimai

Ant apsnigto suolo
„sėdi“ prisiminimai.
Kalbuosi su jais -
ir man smagu:
Čia žemuogės,
suvertos ant smilgos,
siauras takelis,
tarp baltakamienių beržų.
Čia ir daina, -
dainuoja ją ne vienas,
čia duoninė gira,
naktigonės, miegojimas ant šieno,
kelmučių tiltai, plukės,
ir akys žibučių, švelniai melsvų.
Prisiminimai „sėdi susiglaudę“-
jų labai daug -
suskaičiuoti negaliu.
Metai ėjo, bėgo, plaukė –
man taip gera
prisiminimuose būt kratu:
štai – brolis birbinėle groja,
sesuo su rūtų vainiku,
mamytė kvapnų šieną grėbia,
tėvukas arklu vagą verčia su Bėriu.
Prisiminimai gnybia širdį –
paliksiu juos „sėdėti“ po sniegu...

Žiemgalos Bitė
2021 sausio 19 d.