žiema ateina
pas senus sutuoktinius
labai trumpos ir trapios dienos
paverčia veidus vienodais
lyg tinklus
užmeta raukšlelių voratinklius
ir prietemoje žvilgantį plaukų sidabrą
sutuoktiniai supanašėja
eidami paukščio tako rūku
kreipia savo žvilgsnius
atgal ir į tolį
nebūtinai žiūrėdami į dangų
ir lieka dar tūkstančiai kilometrų
nepasakytų žodžių