s. p.
aš mosteliu pirštu ir visiška tyla
o tu visvien klausai nors nieko nesigirdi
(nes viskas tiktai mano galvoje)
patafora
tavo reputacija
tavo drugelių kolekcija
tavo afekcija
vakarienė
jūs esat kiaulės pašautos į krosnį
prašome sėstis prie stalo
distiliacija
vien tik nueidama galiu sumažinti
viską aplinkui - tik tu tai apibendrini
kitaip
mėnulis ir obelis
gyventi arti žemės, arti žemę, ar
galėtum prašyti daugiau
riba
rolės kurias turim sužaist
negaliu nesijuokt paskutinė dėžėj
prarandant prasmę
devyni gyvenimai
po vieną per dieną / ryte vakare
gyvénas mano mielas gyvenimas
palengvėjimai
žvakė po žvakės tolau nuo žvaidždžių
kol pagaliau pakeliau galvą -
dabar aš matau
apie žodžius
žodžiai yra tiktai kvaila mano pozesija
ir elgsiuosi su ja kaip man patiks
klasika
pro langus nerimas pasiekia nervų sistemas
pasiekia smilgų viršūnes
apie įtampą (1286)
kai šitiek išeičių iš vieno taško
vaizduotė po truputį tampa manija
posėdis
procesas mano teismo buvo rūkas migloje
tarytum būčiau gavęs tai ką
pelnius
šlapios pėdos
tegul mane, o jeigu aš -- negalima
per linkį ko pati nesulenki
ateina šįsyk su visam
apie vasaras
griežlės sukasi lizdą ir pievos
kvepia vis labiau rudeniu pernakt, tačiau
mano palatoje tylu ir rytas
aušta arbata vienatvėje
man nebeabstraktu
kai sukasi ratu
vilkelis - žmogus - vilkas
esamasis laikas
užmirštuolė
iš kur tokie plojimai, ak o gėlės -
nusilenkiu aš viena tyloje
apie jeigu
jei šios sienos galėtų kalbėt jos tylėtų
jeigu tik aš galėčiau išeit