Žiemos paminklai 2

.



šalčiui didėjant didėja spengsmas


tačiau ne tik todėl
byrančios rūko spyruoklės
pokši kaip tvoros

besniegis tarsi bemiegis
baltas tai šviesus sapnas

prie tokių viduržiemių
esam pripratę atprast

...

taip pat ir norai prieš galimybes


tirpstančio sniego užutėkiai
tarpsta
jie yra mano mylimiausi diktantai

žinojimo, ką tikrai ateityje
įpusėsime nėra

naktis dūmtraukiai
juodi ikrai delne sėjėjo
lyg būtų rugsėjis
bet lyg ne

kraujuotasis didžiaburnis
saulę praryti norėjo
o užspringo delčia

...

geometrija ir kita


skonio receptoriai nuščiūva -
ežeras dar priešinsis
bet jau nebeilgai

tai iksas iš igreko
karta zet

tai atsakymo ženklas
kai švęstą vandenį
lakame

ežero undinės
mums priekaištauja

- jums kad tik lakt
kad tik lakt!

girdime iš pakelių iš ežero
girdime iš pačių padugnių

liežuviai prišąla
kaip juos ištraukt?

atsakymo neieškojome
kūjai trankomi į ledą
dusliai skambėjo

mes ploninom ploninome
ir traukėme pernakt

...

kvapai ir uoslės


beprasmėms ir beprasmiams
visos potekstės
atrodo grynai seksualinės

tarakonas ropoja per veidą
užuodė kavos kvapą
uodas užuodęs kraują
smailina adatą

brasilia india
kaunas vilnius instant

...

regėjimas


sakyk nesakęs kad vėlu
per vėlai bet gal dar ne visai
toks pat, kaip ir iš karto

per šitokį šaltį
svyrantis beržas
atrodo lyg kartuvės

...

pokalbiai su boccaccio


dar kažką tai tokio palikime
kad būtų ką kalbėt
kai laiko mašinos
perkels mus į kitąmet

o jei šiemet tai apie ką
  - ką pasakėte - baltosios kartuvės?

visa kita... jei tik jų keletas
... karvių, be abejo, karvių

aš ilgai negalėjau suprast

...

sniego bankai


jų turimi finansai
ir visi kiti ir visa kita kas su jais
yra žiemos ministerija

tai iždas
tai žuvys sidabro

kurios irgi
vieną dieną ištirps

visą tą mes pamatysime
jei iškęsima
jei tik išgyvensime

tuo tarpu tai nesvarbu

aš stebiu
kaip šalčio galioje
sustingęs nurimsta
paskutinis ežero raibulys