parsinešti su hendeliu malkų

hendeli tavo oratorija* skamba mano vienkiemy
mesijas su ausinukais malkinėj grūmoja kiaunei kraustančiai čiurlio lizdą
iš lizdo ranka įsitraukia pro stogą dangų

tada pasilipa ant lentos su batuta plaka orą prieš save diriguodamas
panasonic vabzdžiams šnypščiantiems ausų būgneliuose
surikiuoja juos pauzėse

vėjo varstomų durų tenoras krinta į nustebusių čiurlio akių dugną
malkų domino staccato į hendelio glėbį
atsiremiu į nematoma

sakai kokia muzika kol kiaunė palubėj pasikabinus ant vienos kojos
supasi spjaudydama lukštą
pašokam iki lubų nuo atotrankos

turėjom saugiai iššokt pro langą palubėj atidaromą oratorijos primo
braukiu nuo kaktos kiaunės ir čiurlio reginį
visiškas priešpastatymas hendelio mesijui
 
pro teatrinius žiūronus iš toli autorius perrašo libretą
remarkose: neužrakink malkinės durų kad jis įeitų kada panorėjęs
kurtinančia garsų mašina

malkos glėbin fortissimo perbėgu kiemą krosnies kokliais
atidarau jušką ir orkestras užsimoja strykais
pirmiems akordams

metu lauk ausines
kitoje erdvėje be malkų ir kiaunės vaizdinio pakyla troba
aštuntinėj pauzėj čiurlio lizdas

* Hendelio oratorija Mesijas