Va aplinkui vienos bėdos,
Nubiednėjo jau susiedas,
Rinkos bobos pas Marytį,
Betgi šitų ryt iškritį.
Mainos rūbas margo svieto,
Kiek betrauktum, nei iš vietos,
Cik mėnulis vis kap blynas,
An galvos nukrisc dabinas.
Mislinu, ir kur man dėcis,
Pravira nuog vakar klėcis,
Sustacytos pusnys, Dzieve,
Kap išaic an savo kiemo.
Betgi raikia, kiaulės žviegia,
Socai jos paėsc pamėgį,
Gal, sakau, inpylsiu myltų,
Kad greicau stuboj sušiltų.
Pagaliai keli rusena,
Gaila, jau moma pasano,
Rodos griebias už darbų,
Bet paaicie jai baugu.
Cik lazda dar jų palaiko,
Ir muses jį juoj nusvaiko,
Betgi dar gili žiema,
Miega musios ir moma.