niekas nesikeičia
tik eglių spygliai netikėtai
pagelsta ir nubyra ant smėlio
tarsi kilimas
juo vaikščioja laumės ir kaukai
išklydę iš tiesaus kelio
kai mėnuo pasislenka į kairę
už pritvinkusio debesies
viskas gerai
audros visada būna
tinkamu laiku
nereikia jų laukti ar šaukti
jos ateina ir praeina
tik eglės stebi
dienos nakties susitikimus
joms nerūpi niekas
kartais su vėju susibara
meta kankorėžius
paskui viskas nurimsta
jūra užšąla
ateina toks laikas
kai apverti
moters formos
laikrodį
pradedi akimirkas
skaičiuoti