kada vėl iš sapnų
rytojus išplasnos
kaip naują knygą
ji sklaidysiu
iš rankų
į rankas savas
taip dviese šoka
tango mėnesienoj
neatsiskiri ten
nuo kitų
kalbu dainuoju
jau ne savimi
girdžiu kaip tau
žiogai smuikuoja
ir nuteka
toks šiurpas
per gražias blauzdas
gal skruzdėliukai
gal ranka
tave palietus
kraujo stygom groja


neberijus












