Vakaras prie ežero

Giluitis, klevas, vakaras ir aš –
Likimo susieti vienišiai,
Laukimas, ar jisai ir vėl nuneš,
Kur džiaugsmas
    su gėla sumišę.

O mano kleve, rudenėji jau,
Kepurę tau kedena vėjai,
Pro čia daugybę kartų praėjau,
Bet tu tik augai
    ir tylėjai.

Kalbėkimės šventa kalba širdies,
Kai liūdna laukime paguodos,
Žilais voratinkliais lai nusities
Ryšys, tylėjimas
    išduoda.

Ir vakaras priglus visai šalia,
Pakrantė bangeles putotas
Skaičiuos, tiksės akimirkų galia,
Neleisdama liūdnai
    galvoti.

Kaip rūkas pasilieju, ištirpstu,
Gamtos glėbys namo paleidžia
Ir pojūčių giedrų, šiltų apstu,
Padangėj mėnesienai
    žaidžiant.

Grįžtu atgal, palikusi tuos du,
Saulėlydžiu dar akys žvilga
Ir vėl jėgų gyventi surandu,
Vienatvę pažabot
    lyg žirgą.

P. S. Laukime (laukimas - daiktavardis)

Šia tema akrilu nutapiau ir paveikslą.