Geriau

brolau
savo garbę sapnuoji
aplodismentų ir gėlių pilni glėbiai
iškilmingai  grotų soboro vargonai
tau Osaną
išdygtų gal sparnai

geriau 
tik vargonininku Bachu
kuris tarp marmuro kolonų
į Dievo sostą nugara  atsukęs sėdi
ir iškilmingas fugas groja
muzika kiaurai per
marmurą ir kūną eina

geriau gal Mocartu
kartu su juo
ir vargšais Vienos valkatomis
į bendrą broliškąją duobę
nei gėlytės prie galvos
nieks ir dabar nežino kur tas kapas

tai reiškia būti visatos dalimi
ir Aleliuja