Su_temos

Snaigės tirpdamos ritosi skruostu
Kada upėje plaukė ledai
Nežinau iš kokios vienumos Tu
Iš kokių sutemų išbridai

Pasišvietusi savo liktarna
Apsigobus skara linine
Lyg į prarasto Viešpaties tarną
Tu viltingai žvelgei į mane

Nežinau ar iš tolo tau matos
Į kurią laiko pusę eini
Kad tarp mūsų vardų liks tik datos
Išskaptuotos šaltam akmeny

Kaip iš medžio skaptuojamas luotas
Kurs nuslysta skaidriu dangumi
Lieka pažadas mano teduotas
Ir daina ilgesinga kimi

Lieka perskeltas žaibo kamienas
Durų trenksmas ir sieloj kurtu
Lieka mūsų gyvenimas vienas
Sugirgždėjęs po tavo padu

Akmenėlis... išvaikščiojus žemę
Ir išbraidžius kelius debesų
Mes pabundam nors vis dar sutemę
Bet viduj pasidaro šviesu

Nuo žarijų – jas įpūtėm mudu
Žaidėm tekančios saulės namus
Kas sapnų ir miglos nenužudo
Tas lig žaizdras užgrūdina mus