Už lango lapkritis, ir sodas
Alsuoja šlamesiu dusliu
Lyg būtų jį kažkas pašovęs
Dažais variniu vamzdeliu.
Ir kalba lapai čia sugulę
Drėgnais ir cypiančiais balsais
Per visą naktį prieš mėnulį:
– Vis tiek šalta žiema ateis…
Balti sparnai bastūno rūko,
Apgobę sodą paslaptim,
Tik įdienojus atitrūko
Aukštyn skylėtu debesim.
O saulė metė žemėn žybsnį,
Lyg žaibą skrodžiantį medžius,
Dar likę lapai puolė kristi
Ir lyg keptuvėj ėmė džiūt.
2020-11-25 10:33
man gražu
2020-11-24 18:07
skambutėlis; pask. eilutėje būtų įtikimiau, jei jie ne keptuvėje, o nuo kokio staigaus jausmo ar vidinio reiškinio džiūtų:)
p.s. alsavimas visada gerai; graudu, kai gerb. kritikas paprasčiausių liet. žodžių nežino..
2020-11-24 17:39
Ačiū, voverei...
Pasidomėsiu, kam buvo negražu. :)))
2020-11-24 16:22
Kad labai dailus eilėraštis! Nesuprantu tų balsavimų.
Kažkoks grožio genocidas.
Negražu taip!
2020-11-24 16:07
vaizdeliai lyg man per langą. gaila labai jau apniuko. 5
2020-11-24 16:01
Ir vaikučiams tiktų, šviesiai, jaukiai 5
2020-11-24 13:07
Alsuoti - sunkiai kvėpuoti;
Dejuoti - vaitoti, skųstis...
Tai - skirtingos reikšmės.
2020-11-24 11:46
to incertae:
Kodėl nuvertinat gražų lietuvišką žodį "alsuoti"?
2020-11-24 11:41
alsuoja > dejuoja
varinis vamzdelis ...
su keptuve kiek juokinga ...
- labiau viskas "vaikams"
trečia strofutė patiko, lengva kaip rūko draiskalas.
2020-11-24 09:22
visai jaukus rudeninis vaizdelis, stebėtojo piešinukas, 3