Įvyko jau, kas visada
Ir su visais ketvirtą ryto -
Ketvirtą ryto man iškrito
Sena kaip maras moneta.
Už herbą visada stačiau,
Ir man iškrito karalienė,
Gražiausia iš visų, tačiau
Nuo veido jai byrėjo plėnys.
Slaptas ji vėrė dureles
Ketvirtą ryto, pro kurias
Visus į nebūtį grąžina.
Ten laiko šniokščia kaskada,
Ten buvome jau kažkada,
Kada nebuvome dar gimę.


temsta













