Filipo G Metamorfozė 2

Kai kur jie elgėsi net atgrasiai,
garsai tie. Šlaistėsi. Ir šėlo.
Atostogas turėjom netikras. Į, jei
kas klaustų, ką ten veikėm – gėlo

negėrėm. Toks atsakymas. O ką
ten veikėm – buvo šalta. Tada šilta.
Daug kartų. Monotonija buka –
lyg būtų rašalu silpnu išpilta

ant lapo raidžių su žymėm rūdžių,
o raidės laukti nemokėtų.
Mums buvo gaila jų, graudžių,
jungčių netekusių dermių maketų,

bet buvo ir gera žinia –
mes nieko išsiaiškinti nebandėm,
apsišarvavę užmarštim geležine,
sustiprinę duris lazdom ir sklendėm,

atvėrėm langus tam, kas už
apčiuopiamybių nuolat būna –
gal kartais nuostabiai praūš
pasąmone ir tuo pačiu per kūną.