Vaikystėje
kai profilaktiškai tikrino akis
uždengęs kairiąją
sakiausi matąs Dievą
ir angelų aureoles
kiekvienas paveikslėlis
ar raidė į kurią baksnojo lazdele
buvo panaši į Dievą
niekada neregėtą
bet iš karto pamatęs
supratau kad tai Jis
kartu visos raidės
ženklai
liejosi į vieną bendrą
paveikslą
uždengęs dešiniąją
galėjau įžiūrėti
kiaurai lentą
kiaurai kabineto sieną
kiaurai poliklinikos mūrus
už jų besidriekiančią gatvę
dar toliau lanką
avy lankoje
blusą avikaily
dar toliau pievą
drugį pievoje
dar toliau upę
žuvį upėje
prie jos kranto smėlėto
saulėkaitoj gulintį žmogų
ir Dievą jame
prirašė nešioti akinius
mokykloj gadino akis
televizorius gadino akis
poezija gadino akis
daug daug metų
kad matyčiau tik josios
žodžius
sintaksės ženklus ir
nosines
kuriomis valydavau
akinius