Veidrodis

Aš esu ovalus miegamojo veidrodis
atspindintis nuogus kūnus
moters ir vyro esu
hermafroditas
žaidžiantis gelmių paviršiais
ir tiek

aš esu tai ką atspindžiu
siena su skyle
kur kadaise kabėjo
paveikslas

esu įrėmintas tvenkinys
kuriame paskęstama
nuolat

esu narcizo akių vyzdžiai
manyje nieko nėra
tik vienintelė tiesa vienintelė tikrovė
sufleruojanti
kad grožis gali būti baisus
o subjauroti veidai
charakteringi nuostabūs
nepakartojami

mano ovale mėsa ir marmuras
įgauna formas

krūtų apvalumai tobulai
netobuli

prieš mane niekas
nesigėdija savo nuogumo

sėdi žiūrėdama tiesiai į save į mane ir dažaisi
pincetu pešioji antakius 
man telieka atkartoti
mimikas
nuostabą

žavesį bjaurastį realybę

vieni prie manęs grimuojasi
kiti valosi grimą

tyrinėja apverktus paakius
randelius apgamus
tatuiruotes

Aš esu ovalus miegamojo veidrodis
užgesus šviesoms
spoksantis į tamsą
bevoke akim

stiklo staklės audžiančios
mylimosios plaukus
nakties tyloje

nors veidrodžiai niekada nemyli
veidrodžiai niekada nemeluoja

veidrodžiai niekada nedūžta;

dūžta tik veidai
ir pasauliai