Uždangos

Pavargo ir ranka ir protas
Nuo vėjo kirčių ir eilių
Ruduo atsėlino kuprotas
Ir rūką perrėžė peiliu

Įeidamas į kiemą seną
Kur gilėm lošia ąžuolai
Lyg kortomis. Ugnis rusena
Prisėsk šalia jei sušalai

Nors visata beribė plečias
Ir dvelkia kosminiu šalčiu
Vaikystėje matyto pečiaus
Malonią šilumą jaučiu

Kuri tiktai prisiminimuos
Seniai tos vietos nebėra
Tik iš vaizduotės mintys imas
Į įkiša pirštus aušra

Į trapią vazą pilną astrų
Prie mano rankraščių namie
Ir slepiasi kad nieks nerastų
Tarp lapų sprūstanti prasmė

Ūkų ūkai uždengę lieptą
Šalna jau grasinanti dygliais
Ir visa kas nuo mūsų slėpta
Nukritus skraistei prasiskleis

Paklodėm veidrodžiai dangstyti
Ir natiurmortiški langai
Mirkstu sapnuos nes ima lyti
O tu kuždi – nemirk
ilgai...