ir atnašaukim

nukaršintas gerumas prieklėty užmiega
kai tyliai skamba užmiršta rapsodija
praskyrę upės vagą niršūs pirštai
mėgina ugnines žuvis sugauti

ir trupa trupa trupa pasmerkimas
klajoklių kailiavilnių kaimenė paklysta
takuose užgimimo ir baigties

kai akys tarsi žvaigždės krenta iš dangaus
visi paklūsta aklai tavo mūzai

nepriekaištauk gerumui—
pavargusiai avelei
ji ne tavo

ir nesuklupk kai paskutinį sykį
išeisi į lankas
ir žodžiai tyloje skambės lyg trelės
tu vėl ištarsi
būkim čia
ir atnašaukim