Žiemą kartojam

Skalikai čia negrįžta naktimis,
Kur blizga sniegas, nors vienok nulijo,
Jie laksto susižeidę vinimis,
Žiedais nevystančių žiemos lelijų.

Ir tu tyli tamsoj nakties šviesų,
Kur girgžda svirtys, gyvastis prabyla,
Ir aš čia vasara žiemoj esu,
Kur tu nuglostai pirštais begždžią tylą.

Vienok sugrįšim vėl palikę svetimi,
Kur šunys naktį pliką  kaulą tampo,
Žvaigždes uždegsim dagčiais — savimi,
Tiktai nusvirusios lyg šakos rankos.

Neslėpk tiesos, aš ją užuost galiu,
Ji čia palaidota po mano kojom,
Sukrautas laužas lauko pagalių,
Mes žiemą tarsi vasarą kartojam.