ot-otem

jis bundanti naktis
gerianti kalnų upokšnį
besiplakantis karčiuose mėnulis 

nostalgija turkio spalvos 
karoliai iš sidabro kulkų gilzių
pasagų vinutės priemiesčių krautuvėse 

jo šnervių suvirpintos balto bizono odenos 
vigvamo viršūnėj kryžiuojasi
atsiremdamos į viskonsino dangų 

kai lekia žirgo dvasia 
amžinosios medžioklės takais
erelio plunksna virsta būgno lazda  

kumeliukui atklydusiam 
prie krištolo versmės
kad pakeltų galvą nuo savo atvaizdo 

kvėpuojant vigvamui šimtmečių dūmais
apsigyvenęs žvaigždynuose
didžiosios lokės sūnus nutrina linijas 

baltas raudonas kurias sunku ištarti 
ar išraižyti oforto plokštėje žiūrint per petį
paskutiniam saugojusiam ot-otem 

* ot-otem – totemas (indėnų genčių odžibvių k.)