Žolinė

mesk basutes
persidengia žolynai

jutimais gaudau kvapus pavadinimus
sekamus miniatiūrinės dailininkės
kiekvieną pėdą girdo žemės sultys
akmens grotoj išplaukia  kriauklės laivas

pušų proskynos kelmų taku šokčiojam
lyg japoniškam sode per krioklio akmenis
link porcelianiškai skambančių bruknių
į burną deda uogelę draugas iš praeities
nesugebu jo paguosti

laša kanklių melodija
dunksi prinokę obuoliai
nustelbdami gelžkelio kanonadą
elegantiškos japonės daina
užkariauja širdis
nuleidžia ginklus
žiedų armijos