aptiktas

per vieno šūvio nuotolį
įprastas savaitgalis
kažkas maudosi ežere
kažkas groja kanklėmis

antkapiuose ieškoti savojo vardo
degintis tarp numirėlių kapuose
nieko daugiau nesinori
kaip tai musei
kuri ilsisi ant rankinio stabdžio

po lietaus išvysti tikrąjį veidą
kai tulžis išsiskiria iš bankomato
bambukas prasmenga skradžiai žemėn

puspalčiai ropinėja zigzagais
ponas celsijus niekada neišsiduos
kad taip tirpsta tik ledas

sakytum priedainius nutrūkusius ūmai
kažkas baldus išstumdo
po vietas netikusias
nelyg medžius po parką

jurgelio meistrelio
šviečia dantys balčiausi
popiečių alsa
po užpelkėjusiom langinėm
tik vienas langas
mažumėlę atdaras

dviem pėdom aukštyn
keturiomis apačion
išsigimusiais laiptais
radarų alsavimas