šviesios iliuzijos

...



sukurkime mažą
mažų dalykų godojimą

kuriame jo dalyviai
išgyventų kuo tikriausius
vaškinius rojaus sodus
o vaškas simbolizuotų

tirpumą

...


įvardžiai


gal kiek pavojinga kalbėti 'mes' vardu
bet mes esame žvakės tabūnai
žvakių

mes nesame ujami mus gena vėjas
mūsų norus įpučia vėjai
mes esame ganami vėjo

tai pirmoji iliuzija

jai nebūtina ištirpti
ją taip pat gali užpūsti vėjas


...


norų šulinys


anksčiau mes buvome kibirai
karts nuo karto įleidžiami į šulinį
trynėmės šonais

bet nebepakankant vietos
mes  buvome sukabinti viršum
šaltinio

tapo erdviau bet mažai kas pasikeitė
sausas užrūdijęs kosulys

lašėjimas krenkštimas spjaudymas
varvėjimas šnypštesys
nes mes esame ir kibirai
ir žvakės


...


nelyg krumpliaračiai


viskas pernelyg mechaniška
viskas pernelyg

panardinti iki panagių
ýra greičiau nei kabantys
ant grandinių

viskas pernelyg statiška


...


kas gi mes esame


mes nei kibirai
nei žvakės

mes kabantys
holografijomis
išvarvantys
įspaudai


...


nebepanašūs į save


ta moteris prisijaukino lapę
tai kur kas įstabiau
nei nei visos tos statulos
nei visi šventųjų paveikslai

visi paveikslai yra grynos nelaimės
jie yra vagiami iš galerijų
prieš juos yra lankstomasi

visi kuriuos sukūriau aš yra
plagijuojami
begales kartų
jie net į save nebepanašūs

kas kita yra lapė
kuri yra nematoma

visi kurie turi nors truputį fantazijos
įstengia ją pakalbinti

visi kurie neturi
vis tiek daro tą patį

tai antroji iliuzija
prie kurios prisijungia
vaškinio rojaus gyventojai


...


stebuklas


ta moteris sugalvojusi lapę
įsigeidė trešnių

dabar visi kas nebuvo nei lapės
ir nei šiokie
nei tokie
virto trešnėmis


...


miskoncepcijos


vaškinio rojaus sodo
visos sampratos
ir visi gyventojai
yra integruojami
į vašką

net būtiniausios jo detalės
tokios kaip sodininkai
su dvišakėmis kartimis
ir kiti sodo prižiūrėtojai


...


žodžiai


tai vienas
iš labiausiai stebinančių
lipdinių iš vaško

jų yra tokių formų
kad galima nusilaužti
liežuvio kaulą
bebandant juos ištarti


...


nuosaiki gynyba


ji pasižymi tuo
kad jos metu
mes vieni kitus
vadiname neišmanėliais

iš tikrųjų
mes visi tokie
kad ir kaip
tai mums nepatiktų


...


rūtos


tokia rūta
plaukiojo nežinomybės jūroj
kurioje visos esmės
atrodė lyg

žinau jog nieko nežinau

todėl išplaukusi
ji pasakė

visiems nežinantiems
reikėtų liežuvius išrauti

labai retai kada
taip aiškiai supratau ją
kaip tąkart

paskui ji pasakė kitai rūtai
pasakė dar kažką
ir dar kažką

ir dar kažką

tada ėmė varvėti
viskas

plaunami burokai
lubos dangus
ką tik išvirti ryžiai


...


kritimas


žiūrėdamas į lipdinius
į išrūdijusio kibiro kiaurymes

aš galvoju ar tai prigimtis
ar dingsmas

atrodo kad ir tai
ir tai
ir tas
ir anas

po viso šito galvojimo
galima krist
į drebulyną
kur auga grybai

arba veidu
į rugių lauką

kur auga

na tarkim
kad rugiai