Toj šaly

Kur užutekio linkis žvaigždžių ir laukimo papėdėj,
Žvilga žuvys žvynais ir tyloj vaivorinėje spindi,
Net pati nežinau, kaip jos gali taip tyliai lindėti,
Tik nuglostau žvilgsniu, va ir vėl pasislinko per sprindį.

O kitur, kur sapnai, kur naktis baltą guolį pakloja,
Ten sapnų milžinai su beviltiško dydžio kepurėm,
O nykštukai maži ten žingsniu nedarniu koja kojon
Pražygiuoja guviai ir atokvėpiui laiko neturi.

Ten už guobų kalvos laumės maudosi, taškosi, šoka,
Laumių žvilgsniuos giliuos vėl saulėlydžiai gęsta iš lėto,
Laumių muzika girdis svajinga — gal Bramsas,   lėtoka,
Kai už kalno kupros pasislėps pilnažiedė saulėta.

Suskaičiuoju medžius, svyra šakos lyg nebylio rankos,
Tylumoj atkartoju žodžius aš vėl rankraščio seno,
Tik perkūnas kimiai vėl užgimęs grūmoja ir trankos,
O nakties gūdumoj melsvos žvaigždės viltingai rusena.