eilinė

Kūrinys publikuotas dirbtuvėse >>

Nieko baisesnio negalėjo būti – Rodakina skambėjo
kaip eilinė (nemaišyti su elitine), kokios nors Rusijos prostitutė.

tylisubstancija Rodakinos nektarinai – po eurą

°°°

- grok kale.

- pasakymo autorius karantinas

°°°



kodėl aš manau kad kartu su
flora bei fauna išnyks ir rašytojai
negi tiesiog taip bepagrindiškai
esu įsitikinęs savo teisumu ir tiek
beprieštaraudamas pačiam sau
juk dar visai neseniai mačiau
perleidinėjamas tokias knygas kaip
Pusryčiai pas Tifani arba Knyga
apie San Mikelę

manau čia kaltas asociatyvumas
palyginimų gausa
nė nesužinot kuo bepavirstančios
metaforos

jų yra tiek rūšių kad net graudu
daugiau nei vidutinė filologė
besitaikanti į savo sektantiško
ordino magistres kada nors galėtų
iškalt juo labiau naktį pakelta
girto meilužio iš savo rašaluotos
lovos prisiminti
jų tiek daug kad net daugiau
nei merginų yra turėjęs markizas de Sadas
nei sonetų yra parašęs
Šekspyras

nedrįsk nė manyti kad dabar aš
juokauju humoras man svetimas
o kad taip įvyktų kad kelčiau tave
to negalėčiau įsivaizduot
nė didžiausio geismo vasaros
naktyje remiamas

ir nesu aš dar tiek prasilošęs
kaip Fiodoras kuris kad pasiskolintų
pinigų tik tą ir teveikdavo
kad per naktis savo jauną žmoną
vis žadindavo

visgi kas įvyks kai ne tik pati
gamta bet ir visa kas gamtiška
bus išnaikinta? manau kad tada
viršų ims mašinerija ir technokratija
mes negalėsime rankos pakelt
nepaspaudę mygtuko įtaisyto
riešo vidinė pusėje į pažastį
ar ties pasmakre - toks bus mus
apėmęs beprasmiškumas
apatija

nuotaiką teskaidrins vanilinis
dangus jo dėsniai viršum mūsų
ir elektroninis įšalas
žemės pakraščiuose
kur bus saugomos kiekvieno
iš mūsų godonės

kai aš rašau maži
nepriklausomų gamtosaugininkų sraigtasparniai
suka ratus apie galvą
tokie bemaž pagerinti
paltanavičiai raportuoja man
apie kiekvieną nykstančią rūšį

šiemet vilkai alkani
kai kurie slankioja apie sodybas
ieškodami raudonkepuraitės
kiti tankmėse gaišta iš bado

iš miško nudobę paskutinįjį
jokia liga nesirgusį lietuvos šerną
pasirodo medžiotojai ir dar kurį laiką
pyškina į palaukę kurioje
laisvesnės už vėją laksto
dinozaurų palikuonės kurapkos

mano mintyse nėra chaoso
tik rugiagėlės žydi rugiuose
daug blogiau kai į juos
nusileidžia keletas
galingosioms lietuvos oro pajėgoms
radarais neaptinkamų kosminių laivų
su ufonautais iš alfa centauros

visi jie išsilaipina ginkluoti
ir išelekrina pamiškę nuo
aidinčių šūvių o medžiotojus
detonuoja taikos bei ramybės
detonatoriais
nepagaili net kauno mero
matijošaičio
ak kas dabar vadovaus bendrovės
krabalazdžių kuriose nėra žuvų
mėsos gamybai irgi eksportui
į belgiją?

paprastai tolimi svečiai matomi kaip žmonės
be savybių beveidžiai
lyg neturėtų išraiškos bruožų
charakterių

užtikrinu jus - tai marga publika
vienas prieina prie manęs ir sako

- kokias žinai didžiausias upes
savo šalies miestų gatvėse?

šia akimirka aš nė kiek nesistebiu
netgi rengiuosi pasigūgltransleiterinti
na maždaug kaip
pasikiškiakopūstėliauti
kaip tik šį žodį norėdamas įvest
į vertyklę
tačiau jis patikslina

- kokios jūsų miestuose
yra svarbiausios gatvės?

- vilniuje - gedimino prospektas
kaune - laisvės alėja
šiauliuose - bulvaras

- o tai būtent ko reikia

kosminis laivas tipiška šešėliuojanti
apvalaina lėkštė susilieja su rugiais
lauke ir pradingsta

man netgi pasivaideno turbút
regėjos kad laivas-lėkštė
kažkuriuo momentu
buvo įgavęs bulvių lupynės spalvą
o kitu dubens su šaltibarščiais
taip jie bandė užsislaptinti
panaudodami vaikystės
prisiminimus kai aštuoniasdešimt
devintųjų vasarą neatsilaikiau
ir vis kišdamas samtį į šaltus
barščius prisikirtau tiek
kad paskui apsivėmiau

ši skyriaus dalis apie išpažintis

kai aš rašau neskiriu žiogų čirpimo
nuo čirpimo galvoje

aš ir dabar neturiu saiko
rašau tol kol nusvyra galva
prisimerkia akys
po to vėl pakyla vėl atsimerkia
lyg kažkas būtų nutrūkę
vaizdas sąsajos su kalba
bet mintys bent mirksniui
tampa aiškesnėmis nei buvusios

prisimenu sykį jaunystėje
santykiavau tiek kad po to
jaučiausi lyg nusilupęs
žmogus nepritaikytas
nepakeliamam beatodairiškumui
kančioms be ribų
žiūrėjimui į vieną tašką
todėl aš ir kenčiu

kai buvau mažas
deklamavome eilėraščius
visi paplojo ir atsisėdo
aš likau stovėti ir plojau sau tiek
ilgai kol priėjusi auklėtoja
nepasodino

nesijaučiu išdavęs savo
mažosios gimtinės tik nesuprantu
kas slypi ateivio klausimuose

kas tai užuomina užuomina man
mažiausiai žinomam
bet talentingiausiam ir daugiausiai
dirbančiam rašytojui
penkių šimtų kilometrų
apie europos centrą spinduliu
jog rašau bulvarines istorijas?

diskutuoti su ufonautais
reikštų ne tik pripažinti jų buvimą
tai būtų tas pat kas gesinti
pesticidų sandėlį be dujokaukės
vienu kibiru vandens
pačiam lakstant pasisemti vandens
iš eleonoros šulinio

jeigu astronautai iš artimiausios
mums žvaigždės sistemos ir sugrįš
į tą pačią vietą ko nors paklausti
greičiausiai aš vėl būsiu
užsiauginęs barzdą vargu jie
mane bepažins nes aš pats
dar visai neseniai save pamatęs
galvodavau ar čia esu aš

bėgant metams keitiesi ne tik
ir ne tiek vidujai kiek keičiasi
dangalai sensta oda tau pačiam
besenstant o be to man atrodė
kad barzda auga kažkaip keistai
tarsi į vidų

toliau klausau freedom fighters
and merkaba

- ask yourself this question...

man nė motais
kaip toje patarlėje - ką kvailys
pasako išminčiui šis apgalvoja
ką pasako išminčius tą kvailys
sukramto

kas čia kvailys kas išminčius?
aš esu rašytojas
šiandien liepos devintoji
atlėgus karščiams justi
kiekvienas atviras nervas
žolėje ir ant asfalto

tarsi tarybinė dantistė STT rūsiuose
plerpiančia graižykle graižiotų
protinį dantį

pamažėl mano mintys
vėl renkasi į vieną kamuolį
lengvai pulsuoja vejasi ir raizgosi

ne ne aš nesuklydau su manimi
viskas gerai - tarybinė
dantistė STT rūsiuose
galiu ir pavardę pasakyti - Romanova

štai vėl matau rodakiną
vienintelį nenuginčijamą
gamtiškumo įrodymą
tikrą gamtos gaivalą

ar aš sakiau kad ji pjovė žolę?
taip rodos aš jau sakiau
kad ji pjovė žolę
jeigu sakiau kad ji ėjo per tiltą
įsivaizduodama jog eina per lieptą
tokį pat begalinį kaip
nesibaigiantis gyvenimas
kuris visas yra kaip
nesibaigianti akimirka
kuri vis dėlto vienąkart pasibaigs

o kad nendrės kaip vienoje
iš tų viena į kitą taip panašių
japoniškų tankų buvo nukirstos
iki pat pašaknų ir vis dėl to
kažkas juk turėjo pirmas
tai pamatyti ir be abejo užrašyt

kaip ir pajusti kaip virš
nupjautos žolės lyg virš
medžių viršūnių sklendžia vėjas
su savimi nešdamas žolės kvapą
bet neprisiliesdamas

jau baikime vienąkart
tą neliečiamybės temą
ir imkimės tiesti kelią siužetui
net jeigu viskas prie ko
prisiliečiame yra tikrų tikriausia
poezija

o viskas kas yra ar nėra poezija
kuo bebūtų kiekvienas įvykis
įvaizdis ar vaizdas vis tiek yra
įėjimas išeitis į ir iš paties
gyvenimo

jo epizodus mes ir aprašinėjame
kaip vieną ir tą patį nuotykį
nors jis susidėtų iš visiško nieko
ir iš kelių

ar nenuostabu kai sulaužyti žaislai
po defragmentacijos
vėl surenkami
o vienas ir tas pats padaromas
iš kitų ne tokių pačių

kaip klavišas pakeičia kitą klavišą
kai rodakina verčiama groti
neaišku ar garsas yra daugiau
nei tik to kambario melodija

bet sienas praveria durys
o paauglystės metus pabaigia
jau kiti naujo gyvenimo etapo metai
nes jei vienos atkarpos neužbaigtų
kita atkarpa niekas naujas taip
ir neprasidėtų o tęstųsi
nepribaigta sena
kad ir tie patys sakytum
amerikoniškam salūne pusgirčiai
snukiai nuo jos grojimo įsiaudrinę
taip lyg kaliniai ką tik paleisti
iš savo koncentracijos stovyklų
teisti už neįvykdytas žmogžudystes
ir už itin vaizdingus
išprievartavimus

nors ką ten gali žinoti kas už ką
ypač jei teistumas tik menamas
čia reikia nemenkos vaizduotės
neįvykusių įvykių dėlionei
tėvas prižiūrėdavęs viską nuo iki
buvo jos budelis ir apsauga
o ji dėkinga savo artimiausio
žmogaus auka

mieloji mano skaitytoja užtikrinu tave
nieko blogo yra galvoti apie
reinkarnaciją apie inkorporaciją
savęs kituose ir visai nebūtina tuo
tikėti - apie savęs įkūnyjimą tavyje
pagalvos jau kiti

taip sutinku kad tai prievarta
aš irgi ne taip seniai
buvau jaunas bei nekaltas
mirtingumo nepaliestas
bet kaip kitaip patirti regesius
jei nesi šaltu vandeniu perlietas?
kaip ištekėt iš savęs
ir išsiliet į ateitį?

vienas kelias perkerta kitą kelią
suktųsi galva besistengiant aprėpt
visus takus ir atšakas

taip deja nenutinka su žaibo
perskeltais medžiais
jie nupjaunami ir susmulkinami
iki malkų

kad ir ne gyvenimu
bet mirtimi jie vis tiek papildo
ir pastiprina teikdami kūnui - šilumą
regėjimui - šešėlių žaidimus
ir žiburius

jei tu esi burtininko lėlė tu neguli
nesi pastatyta bufeto lentynoje
tu eini ir vėjas
prie tavęs nesiliečiantis
kartais netgi kilnoja suknelę
kartais net jei tu pati šito nepastebi
tai pastebi kiti

kas tie kiti rūkas drėgmė
kelio akiduobė ar jos  sausuma
kakle
prie kurios žiogeliu kaip jau sakiau
būtų galima prisegti tą pačią
rugiagėlę

gali būti kad lietui lyjant visi
barometrai rodo netiesą
kaip šluotkočiai kurių
aukštai nuleistos galvos
yra ne tik galvos
bet ir vainikai ir laikrodžių
rodyklės
sukiojami tų šluotkočių

o dabar pamatykime kad viskas
ir kaip viskas suūžia suzvimbia
paukščiai kildami ir leisdamies
musėmis tampa ir jas
tas pats burtininkas veda ir valdo

net ir nupjauta žolė
skleidžiasi kaip aromatas
šitaip netrukus ji vėl subujos
suksis vėtrungė virš žvirblių baidyklės

šitaip mes prisiminsime
nektarinų kvapą
kurį pajuto rodakina
patrynusi nosį katinui

eik ir niekados nesustok rodakina
lėlė nejaučia ją sukiojančių rankų
ji nekelia pretenzijų
ir nereiškia priekaištų burtininkui

nuodėmė vanduo krentantis
žemyn nepakyla aukštyn kad ir ką
besakytų žemės laiškuose
markas tvenas

šį kartą turiu kruopščiai
pasirinkti spalvą kad nebūtų
raudona tarkime vyšnių spalvos
pėdkelnės švytruoja kai tu eini
kaip saulėlydžiai

jei kas mėgsta kramtyti nagus
juos nusikramtytų vos pažvelgęs
pro langą į tave rodakina

o seilės trykšdamos
išvarvėtų anksčiau
nei ataugtų nauji
niekas nežino krypties
į kairę ar į dešinę pasuksi tu

pražūčiai nulemtas kiekvienas
tikėjimas ir netikėjimas
jog tu pasigręši atgal

nes tik saulėlydžiai
virsta saulėtekiais

net jeigu atrodytų kad viską
užlies viena ir ta pati banga

balta saulė nykščio panagėje
šokčioja lyg nuskintas
vis kitoje vietoje augantis
nektarinas - rodakina kai tu eini