(Ne)laisvė

–Uli uli uli golubi*! – trupinu batoną suoliuką apspitusiems balandžiams. Paukščiai renka trupinius nuo plytelėm grįsto pagrindinio miesto skvero priešais vykdomąjį komitetą. Tfu, savivaldybę. Pasisotinę  išskleidžia sparnus ir gyvais taikos simboliais kyla į dangų. Nekurie ištroškę tipena prie išdidintų monetų formos fontano. Tik lietuviai taip gali – troškulį pinigams išreikšti  fontano skulptūra. Blykčioja krentantys purslai. Telkšančiam vandeny braido moteris.

–Maak je dag mooi**, – nusišypsau. Trisdešimt metų nemačiau gimto miesto. Virš trisdešimt karščio. Nesulaukę liepos, tirpsta liepų žiedai. Skveras kvepia medum. Medžių pavėsy sėdinėja žmonės. Aplink taškos vaikai. Kamerinė aplinka. Kaip Briugėje. Po vandens čiurkšle  plastiko talpą pakiša krišnaitas.
–Skanus vanduo.
Vidutinio amžiaus vyras. Burnoj keli pageltę dantys.
–Nuo rytdienos fontaną uždarys.
–Kodėl?
–Iškels. Statys paminklą.

–Uli uli uli! – balandžiai būriuojasi už nugaros kaip liaudies priešai nugriovę kario išvaduotojo paminklą. O koks paminklas buvo! Karys ant aukšto pjedestalo. Aplink tribūnos. Spalio ir gegužės paradų proga jose skanduodavo miesto valdytojai. Nugriovė! Bet karių kapų prie bažnyčios pajudinti bijo.
–Na vat jum ir niapriklausomibe! – aš, Nesvoboda, šaipausi iš bailių lietuvių. Bailių ir veidmainių. Vienas mane atakavo už jį balsuot per rinkimus. Kvietė išgert brendžiuko. Rodė savo eilėraščius. Tik sumaišė. Į barą atsinešė ne tą sąsiuvinį. Prietemoj skaitau, akim netikiu – eilėraščiai apie Leniną.

–Ar fontanas blogas? Kokį paminklą?
–Laisvei.
–Aš vardu Laisva. Kokiai laisvei, jei šalia, prie Katedros okupantų kapai?
Kvepia liepos kaip mokyklos išleistuvių naktį.
–Panos, turiu šampano! Nušvilpiau namie.
Pokšteli kamštis. Raudona skalda grįstu skveru  mes, trys abiturientės, paeiliui iš butelio gerdamos šampaną, pėdinam link Katedros. Gatve blykčiodama mėlynu švyturėliu lėtai pravažiuoja milicijos mašina. Sušokame į krūmus. Mašinai nutolus, einame prie amžinos ugnies obelisko.
–Panos, reiktų užgesint!
–Vandens reikia! Su kuo pasemt?
–Mama šiąnakt budi. Einam pas mane.
Gyvenom su mama netoliese. Blokiniame. Kitapus Katedros. Prisileidžiam vandesns į šampano butelį ir kelis trilitrinius.
  Palengva pilu vandenį iš butelio. Ugnis šnypščia bet negęsta.
–Ko terlinies, – šliūkšteli trilitrius klasiokės.
Amžinoji ugnis pasidengia dūmais ir užgęsta. Stovim dūmų debesy. Nepajuntam kaip privažiuoja milicijos migalkė. Stambūs vyrai mėlynom uniformom mums užlaužia rankas ir sodina į būdą su grotuotu langeliu. Nespėjam atsikvošėt ir mes – milicijoj.
–Niapylnametes?
–Taaip, –išsprūsta trio.
–I vaiku kambari!
Ten mus pasitinka vaikų kambario viršininkė, milicijos kapitonė – mano mama.
–Ma...
–Drauge kapitone! – užrinka. Stumia mus į mažą kambarėlį su grotuotu langu. Pagrūmoja  kumščiu.
–Jūs netyčia! – supratot. Daugiau nė žodžio. Užrakina.

Balandžiai pasisotino. Aš, savim pasitikinti Nesvoboda, palengva einu link tarybinių kareivių kapų. Prie lietuvių bažnyčios – Katedros tvoros keliasdešimt granitinių lentų su užrašais. Kažkada tie vyrai vaduodami miestą nuo fašistų žuvo. Užtat palaidoti garbingiausioj vietoj, centre. Fašistų palikuonys panaikino obeliską su amžinąja ugnim, bet kapus iškelti bijo. O giriasi:
–Mes laisvy. Iškovojom niapriklausomibe.
–Kovuotojai!

Kiek mamai kainavo mus išsukti! Neįsivaizduoju. Pareiginga milicijos kapitonė. Duktė ir jos draugės mokslo pirmūnės, komjaunuolės. Už dviejų dienų turi išvažiuoti su klase ekskursijon. Į Leningradą. Blokados aukų pagerbti. Ir bendrai, mergaitės norėjo pamerkti gėlių prie amžinosios ugnies, bet netyčia užpylė ant liepsnos vandenį. Tokių pasiteisinimų prikūrė mama išleisdama mus per galines milicijos duris. Už dviejų dienų dardėjome traukiniu į Leningradą. Svajojom apie Ermitažą.

–Geras tavo vardas, – geraširdiškai šypsos geltondantis krišnaitas.
–...
–Tik ka mes nelaisvi. Ruskių okupantai sugriovė 80 procentų miesto, Katedrą paliko be bokšto, be stogo. Užtat jų kapai garbingiausioj vietoj. Gretimai, vietoj Centukų fontano, bus paminklas Lietuvos laisvės kovotojams.

*balandžiai, rus.
**padaryk savo dieną gražia, belg.