Rašyk
Eilės (77020)
Fantastika (2252)
Esė (1533)
Proza (10776)
Vaikams (2619)
Slam (65)
English (1186)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Erla Erla

(Ne)laisvė

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Uli uli uli golubi*! – trupinu batoną suoliuką apspitusiems balandžiams. Paukščiai renka trupinius nuo plytelėm grįsto pagrindinio miesto skvero priešais vykdomąjį komitetą. Tfu, savivaldybę. Pasisotinę  išskleidžia sparnus ir gyvais taikos simboliais kyla į dangų. Nekurie ištroškę tipena prie išdidintų monetų formos fontano. Tik lietuviai taip gali – troškulį pinigams išreikšti  fontano skulptūra. Blykčioja krentantys purslai. Telkšančiam vandeny braido moteris.

Maak je dag mooi**, – nusišypsau. Trisdešimt metų nemačiau gimto miesto. Virš trisdešimt karščio. Nesulaukę liepos, tirpsta liepų žiedai. Skveras kvepia medum. Medžių pavėsy sėdinėja žmonės. Aplink taškos vaikai. Kamerinė aplinka. Kaip Briugėje. Po vandens čiurkšle  plastiko talpą pakiša krišnaitas.
–Skanus vanduo.
Vidutinio amžiaus vyras. Burnoj keli pageltę dantys.
–Nuo rytdienos fontaną uždarys.
–Kodėl?
–Iškels. Statys paminklą.

Uli uli uli! – balandžiai būriuojasi už nugaros kaip liaudies priešai nugriovę kario išvaduotojo paminklą. O koks paminklas buvo! Karys ant aukšto pjedestalo. Aplink tribūnos. Spalio ir gegužės paradų proga jose skanduodavo miesto valdytojai. Nugriovė! Bet karių kapų prie bažnyčios pajudinti bijo.
Na vat jum ir niapriklausomibe! – aš, Nesvoboda, šaipausi iš bailių lietuvių. Bailių ir veidmainių. Vienas mane atakavo už jį balsuot per rinkimus. Kvietė išgert brendžiuko. Rodė savo eilėraščius. Tik sumaišė. Į barą atsinešė ne tą sąsiuvinį. Prietemoj skaitau, akim netikiu – eilėraščiai apie Leniną.

–Ar fontanas blogas? Kokį paminklą?
–Laisvei.
–Aš vardu Laisva. Kokiai laisvei, jei šalia, prie Katedros okupantų kapai?
Kvepia liepos kaip mokyklos išleistuvių naktį.
–Panos, turiu šampano! Nušvilpiau namie.
Pokšteli kamštis. Raudona skalda grįstu skveru  mes, trys abiturientės, paeiliui iš butelio gerdamos šampaną, pėdinam link Katedros. Gatve blykčiodama mėlynu švyturėliu lėtai pravažiuoja milicijos mašina. Sušokame į krūmus. Mašinai nutolus, einame prie amžinos ugnies obelisko.
–Panos, reiktų užgesint!
–Vandens reikia! Su kuo pasemt?
–Mama šiąnakt budi. Einam pas mane.
Gyvenom su mama netoliese. Blokiniame. Kitapus Katedros. Prisileidžiam vandesns į šampano butelį ir kelis trilitrinius.
  Palengva pilu vandenį iš butelio. Ugnis šnypščia bet negęsta.
–Ko terlinies, – šliūkšteli trilitrius klasiokės.
Amžinoji ugnis pasidengia dūmais ir užgęsta. Stovim dūmų debesy. Nepajuntam kaip privažiuoja milicijos migalkė. Stambūs vyrai mėlynom uniformom mums užlaužia rankas ir sodina į būdą su grotuotu langeliu. Nespėjam atsikvošėt ir mes – milicijoj.
Niapylnametes?
–Taaip, –išsprūsta trio.
I vaiku kambari!
Ten mus pasitinka vaikų kambario viršininkė, milicijos kapitonė – mano mama.
–Ma...
–Drauge kapitone! – užrinka. Stumia mus į mažą kambarėlį su grotuotu langu. Pagrūmoja  kumščiu.
–Jūs netyčia! – supratot. Daugiau nė žodžio. Užrakina.

Balandžiai pasisotino. Aš, savim pasitikinti Nesvoboda, palengva einu link tarybinių kareivių kapų. Prie lietuvių bažnyčios – Katedros tvoros keliasdešimt granitinių lentų su užrašais. Kažkada tie vyrai vaduodami miestą nuo fašistų žuvo. Užtat palaidoti garbingiausioj vietoj, centre. Fašistų palikuonys panaikino obeliską su amžinąja ugnim, bet kapus iškelti bijo. O giriasi:
Mes laisvy. Iškovojom niapriklausomibe.
Kovuotojai!

Kiek mamai kainavo mus išsukti! Neįsivaizduoju. Pareiginga milicijos kapitonė. Duktė ir jos draugės mokslo pirmūnės, komjaunuolės. Už dviejų dienų turi išvažiuoti su klase ekskursijon. Į Leningradą. Blokados aukų pagerbti. Ir bendrai, mergaitės norėjo pamerkti gėlių prie amžinosios ugnies, bet netyčia užpylė ant liepsnos vandenį. Tokių pasiteisinimų prikūrė mama išleisdama mus per galines milicijos duris. Už dviejų dienų dardėjome traukiniu į Leningradą. Svajojom apie Ermitažą.

–Geras tavo vardas, – geraširdiškai šypsos geltondantis krišnaitas.
–...
Tik ka mes nelaisvi. Ruskių okupantai sugriovė 80 procentų miesto, Katedrą paliko be bokšto, be stogo. Užtat jų kapai garbingiausioj vietoj. Gretimai, vietoj Centukų fontano, bus paminklas Lietuvos laisvės kovotojams.

*balandžiai, rus.
**padaryk savo dieną gražia, belg.
2020-07-05 10:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-10 13:51
Erla
Žiužiu, visų pirma tai  paminklas okupantams. Nėra duomenų, kad ten tikrai palaidoti įvardinti antkapiuose asmenys. Liudininkai kalba, kad po siaubingo bombardavimo, alinančiame liepos karštyje į karstus sudėta bile kas. Gali būti, kad tai masinis kenotafas.
Vis tik mirusių vieta kapuose. Mes turim rūpintis savo gyvaisiais. Įsivaizduoju toje vietoje kvepiančių augalų parkelį, džiuginantį ir atpalaiduojantį žmones.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-09 21:25
Ziužiu
Pasakojime pastebimas šokinėjimas dideliais laiko intervalais. Obeliskas ir amžinoji ugnis išsitrynė iš atminties, o tada peršokama į šiandieną. Kai monumentas Laisvei dar kuriamas brėžiniuose.
Pernelyg einama lengviausiu keliu – Laisvė ir neiškeltos kapinės!
Neįtikina!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-09 21:16
Ziužiu
Čia toks keblumas randasi su gvildenama tema. Mano nuomone - nepadaugės laisvės, nepriklausomybės ir kitų skambių frazių - iškėlus rusų karių palaikus. Na taip, jie palaidoti prieš kelis dešimtmečius, buvo jauni pašaukti į karą ir tragiškai žuvo. Nepasirinko patys laidojimo vietos miesto centre. Pagal galimybes - iškels jų palaikus į kapines. Tikrai ne čia šuo pakastas.

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-06 08:49
neberijus
Man patiko tie sumaišyti sąsiuviniai.Kiek tokių yra ir jie patys aršiausi patriotai. tuos laikus reikia aprašinėti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-05 20:58
Tiffany neskaitant šuns
Vaizdingas. 

Na, man turbūt visada įsijungia vaizduotė, kai skaitau įdomius pasakojimus. Arba įdomius eilėraščius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-05 17:49
Miam
Žinokite, gerbiama rašytoja, mano nuomone, tai jei būtų ilgesnis, tada ir būtų lėtas, tačiau dabar nespėji pradėti skaityti ir tuoj baigiasi, tai kur gi tada čia įsiterpti tam lėtumui? Žinokite, niekur jam nėra vietos, o kūrinio eiga labai gerai priderinta prie amžinosios ugnies juk, nes kitaip kūrinys netektų dvasios to, apie ką rašoma. Ir, žinokite, gerbiama rašytoja, tik kai kuriems gyviesiems atrodo, kad tai geriausia vieta, o visi mirusieji jums pasakytų visai ką kitą – visi jie nori į kapines, žinokite, o ne į miestų centrus ar kaip Leninas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-05 17:31
wirusas
Beviltiškai lėtas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-05 16:26
Atėja
Erla,šis pasakojimas ypač gerai sukaltas,viskas taip gyva ir vaizdinga,tarsi savo akimis viską mačiau,dūšia pajaučiau 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-05 13:50
gogo
nelaisvė tai nelaisvė
pirmiausia reikia galvas išlaisvint
nuo milicijos kapitonių
tada ir balandžių nereiks lesint
šitų miesto žiurkių

aš tau su milžinišku avansu
rašau 5
kad kitą kartą bent truputį
pasistengtum

o tema aktuali
kažkas turi tuos laikus aprašyt
juk nėra kam
keli žydai nac prem laureatai
aiškiai į tarybinę pusę nulinkę
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-05 12:15
varna
nors gal...kai pagalvoju apie šimašiaus pliažą lukiškių aikštėj...(kažkodėl priminė)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-05 12:13
varna
Gyvas pasakojimas su akcentais, žargonais, užsienio kalba, bet daug momentų, kurie negrįžtamai praplaukė ir man atrodo - jie nebeaktualūs... 4 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą