Virsmas

kaip svaiginančiai kvepia liepos
net burnoje saldu
vakaras su vaikiškai
naiviu tylėjimu
miglas išskleidžia
praplaukia mėnuo soste debesies
ir varva naktis

tu žinai
bitės dar tik kaupia geriausius
nektaro lašus

tikėjome medaus saldumu
tik tąkart jį nešė širšės
į savo lizdus
tekėjo vasaros spalvotos dienos
tirpo naktys
kaip vaniliniai ledai
ant tavo lūpų
tamsoje noko vyšnios
išdidžios ir aistringos

paskui audra užklupo
sudraskė sapno likučius
ir šėlo nešė
krentančius
rudens lapus