Atveriu birželio langą
matau liepą,
ąžuolą šalia
ir susivijusius žabus
danguje.
Veido šešėlis
kaip paparčio žiedas
kurio ieškai
atsigerti.
Dieną akys
švyti ryto rasos
karoliais;
naktį- mėnulio ragu
per visą dangų.
Žemuogės prisirpo,
koriai pilni medaus;
lūpos tirpo
rage vyno
svaigaus.