Nektarininis sodas

Kūrinys publikuotas dirbtuvėse >>

.





kartais dingę šuliniai įdomesni ir dingę sodai reikšmingesni
nei esantys. kartais reikia dingsmo, kad liktum.

gogo


...


jei dar būtų gyva madam tiuso
ji galėtų nulipdyti šį sodą

nemoku nei skaityt nei rašyt
o ir lipdyti nemoku

sėdžiu apkabinęs stalo koją
ji slidi kaip ungurys
viršum manęs plevena gaidžio plunksna
smaigaliu pasivarto drėgnuose
pelenuose ir nenuilsdama
kažką skrebena popieriaus lapuose
patiestuose ant stalo
todėl eikime iškart prie reikalo
viską nušviečia karšti saulės spinduliai
nuvarvantys lyg vaškas

kuri šiandien diena
kas buvo pirmiau kas galingesnis
ir kas turi daugiau pagailos bei atminties
laužas ar upė

šiandien birželio dvidešimts pirma
pagal andainykštes legendas
maždaug šiuo laiku padavimų
pasakų o gal kvailių šalyje
žmonės švęsdavo jonines

žmonės
degindavo ilgas kartis ir trumpesnes
iš supjaustyto medžio kurias kaip ir
dabar vaikio senelis rodakinas rududu
vadino malkomis

žmonės dainuodavo šokdavo
ir šokinėdavo per laužus

senis vaikiui jau niekada
nebepasakos nebūtų dalykų
senis buvo miręs jo nebepaklausi
ar tiksliai šią dieną pagal neatmenamų
laikų kalendorius reikėtų švęsti
vaikis bandė jį prakalbinti tačiau
veltui
greičiau žuvis prakalbės nei miruolis

senio veidas buvo panašus į
džiovintus pūgžlius
kuriuos vaikis su seniu gaudė upėje
bei džiovino saulėje
ir į nektarinų kauliukus kurių čia
buvo tiek ir tiek ant stalo palangės
baltuose maišuose kibiruose
ir moliniuose ąsočiuose
jų buvo priberta netgi ant lentinių
grindų trobos kampe - viso labo
nektarinai paprastieji nektarinai
auginami senio ir vaikio
kurių minkštimas seniai buvo
suvalgytas nukramtytas
ir nučiulptas su didžiausiu
kos tik galėtų būti pasigardžiavimu

viena lenta beveik pačiame pasienyje
vaikštant kilnojosi jeigu senis ar vaikis
nešdavo ką nors sunkaus ir užmindavo
vieną galą pasitaikydavo kad kitas
pakildavo bet ne daugiau
nei per du šiaudus

šįryt vaikis nešdamas malkas net pašokinėjo
ant jos tačiau lenta nesujudėjo tik keli
nektarinų kauliukai trobos gale
nusirito tarsi nuo kokio piliakalnio
nuo supiltos kalvos ir nuo palangės žemyn

lentos nebuvo deramai pritvirtintos
lentos nemačiusios klijų ar juo labiau vinies
tarplenčiai buvo pilni purvo kuris
čia neatrodė svetimas jis puikiai
tarnavo kaip užpildas

pūgžliai buvo kieti ne itin lygūs vietomis
net suskeldėję
malkos ir dabar rytais buvo metamos
į židinį virš kurio senis su vaikiu
ruošdavosi valgį bet jau trečia diena
kai be džiovintų pūgžlių ir nektarinų
kauliukų nebuvo nei ką ruošti
nei ką valgyti ant ugnies virė vanduo
vanduo rytais turi virt

senis buvo miręs ir vaikis pravėręs duris
mat nuo senio lovos jau gerokai
smirdėjo buvo įsitaisęs už jų

gerokai žemiau slenksčio kur vietoje laiptelio
kiek tik vaikis atmena buvo plokščias akmuo
ant jo vaikis plaktuku kaukšeno
tai saulėje džiovintus pūgžlius
tai nektarinų kauliukus iš kurių
išimdavo maistingąją jų dalį
ir mesdavo į priešais pastatytą
indą
aplik galvą jau sukosi musės ir nors švietėsi
dar gana ankstus rytas jos jau seniai
buvo ėmusios įkyrauti

vaikis įsidėjo vieną nektarino riešutą į burną
ir kramtė jis įsivaizdavo kad tikrai valgo
riešutą jis galėjo žiaumoti nektarinų branduolius
lyg riešutus tačiau senis negalėjo
gal todėl ir numirė senis jau kurįlaik neturėjo dantų
tik kelis tris ar keturis sykį gal prieš du metus
vaikis buvo pažvelgęs į senio burną
lyg į šėtoniškojo krišnos urvo gelmes
kur spindėjo žvaigždės ir suskaičiavęs

ant senio galvos retų plaukų rankų lūpų
ir nosies taip pat tūpė musės

vaikis prisiminė kad senis yra sakęs jog anksčiau
nektarinai pasakų ir kvailių šalyje neaugo
tačiau jų būdavę galima nusipirkti
nektarinai kainuodavo du eurus už kilogramą
o dėžutė kurioje būdavo tik pusė tiek
tekainavo eurą

eurų arba pinigų buvo pilna galiniame kambaryje
vadinamoje kamaroje
popieriniais pinigais buvo išklijuotos sienos
metaliniai pinigai arba dalis jų buvo sunešti
ant aukšto
jei ant aukšto būtų sunešę popierinius
juos seniai būtų suėdusios žiurkės

senis sakė kad prieš įvykstant dingsmui
pinigai buvo pradėję prarasti vertę
tačiau vos tik prasidėjus dingsmo dingsmui
jie ir suvis patapę niekam nebereikalingi

senis buvo užsiminęs kad anksčiau
žmonės viską darę dėl pinigų
dirbę gyvenę mylėjęsi ir net pasimirdavę
senis pasimirė ne dėl jų
šitai vaikis žinojo
ir tai buvo net šiek tiek keista
šitaip imti ir  nepasikelti iš lovos
suvis nepaaiškinamai kažkaip taip
iš niekur nieko

vaikis nežinojo kas yra vienas ar du eurai
dabar žiūrėdamas į nektarinų medžius
jis matė kaip po jais slepiasi vištos
ar tai nuo vanago ar tai nuo lietaus
o gaidys išsižiojęs gaudo krintančius lašus

praeis dar nemažai laiko
vaikis paims tuščią nektarinų maišą
iškratys kelis nektarinų kauliukus
maišą užmes ant senio galvos
abu taps vienas kitam nematomi

susuks senį į pajuodusią paklodę
ir temps per šlapią žolę upės link

senio galva tempiama per slenkstį
trinktelės į rausvą akmenį
nepasigirs nė dejonė nei aimana

juos vysis gaidys palikęs kiemą
paskui atsiliks ir nei iš šio
ne iš to užgiedos

nutempęs sunkią naštą prie upės
vaikis aiman ilgai dar galvos
kaip pasielgti geriau

kaip išlydėti senį - užkurti didelį laužą
ar paleist pasroviui