priešjoninės nakties noktiurnas

knock and turn
knock and turn

norėčiau būti voru
stiklinėmis akimis jos kambary
bet išties esu lyg mergaitė
tarp plaukais išsipynusių
vilčių ir nevilčių

štai išpistgalvė ištrynė komentarus
ir kainas maniesiems nektarinams
o tada įmantriai kraipydamasi
nuėjo vištų sapnuoti

anoks čia įmantrumas
kai pažiūri
tyčiotis aš nelinkęs
manieji vaisiai neįkainojami

prigludęs prie laminatinių grindų
girdžiu kaip ji šnopuoja
aukštu žemiau
prisitraukusi kelius
prie mandibulų

ne dar nesapnuoja

tarpais tylu nors
lupinėk dantis bulvių valgytojams
duonmeldžiu kauk
bet aš pats savęs negirdžiu
toks esu susikaupęs

kalbuosi su grindų lentomis
persisvėręs per šulinio svirtį
įsiklausau į gelmėse
plakančią jos širdį

plaka chaotiškai bet plaka
tas plakimas dvimatis

atlikusi keletą slaptų judesių
ji plevena kulnu
paskui lig pačių čiulbesių
įninka poeziją skaityti

klausau prigludęs prie vėsokų grindų
kaip iš žaibo perskelto poeto
ištraukia kvadratinę mintį

skaito garsiai
ji ir jos balsas pražydęs jazminas
raibuliuoja tarp mebijaus juostų
tarp dvigalvio erelio galvų

tai gana prasta
poeto liežuvis kabinasi kaip varputis
sminga į klitorių

miesto artojo lyrika
bet jai jau ne kartą pavyko
save kaip tą žiedą nuskinti

tik kaip tu daužtasis lapės snukiuk
tą apkritusį šlapiais lapais rudenį
drįsai mus mokyti įmantrumo

koks instinktas vedė tave
per mažųjų princų planetas
per sulaužytus žaisliukus

ir tuos šią vasarą
nukabinėtus nuo kalėdinių eglučių
kai tu ėjai
nuo baobabų prie šungrybių?

mano mintys ne mintys
kai jos negirdžiu
patys matot

bet vos tik geriau įsiklausau
aš jaučiu kaip paskutinis žvakigalis
dar nuo vėlinių
iki pat joninių nakties rusena

prigludęs klausau kaip
kanopėlėmis į turgų kaukši
su savo aklu ir kurčiu asiliuku
prekybininkas

pro kapines jų rūsius tvoros pynučius
pro antkapį apsamanojusį
ir seną