šiemet rūškanos kasdienybės
prievaizdai apsilankė trumpam
lyg pas vizirį
vos spėjau persilieti vandeniu kai pasibeldė
išėjęs laukan lyg niekur nieko
ilgai vaikščiojau ratu
kaimynas dulkino kilimus
iš kurių krito lavonai
pagalvojau negerai kad pamačiau
kad kažkas dabar nutiks kažkas bus
nedelsdamas pasukau atgal į namus
o ten prievaizdai sėdėjo ir pjaustėsi
venas
išilgai kad agonija ilgai netruktų
vienas ant sofos su plačiai pražiota
burna
antrasis dar gyvas bet visas kruvinas
jau nebepakyla tik prašo įjungt
televiziją
sako gal formules pažiūrim
ir patikslina - gyvenimo formules
nieko nejungiu sakau kad
nesijaudintų
visos rasos nudžiūna ir žaizdos
užgyja
paskutines gyvenimo akimirkas
reikia praleisti prasmingai
iš akių matyti kad nurimo
tik žvilgsnis pastirusių akių išdavė
pilnatvę susimąstymą ir pasimetimą
atėjus nakčiai jis žiūrėjo
į kampuotas žvaigždes
tarsi klausdamas
kurios iš jų yra perseidės