Skrylių puota

Už kalniuko saulė kyla,
Kyla rausvas kamuolys,
Jis apšvies gėlėtą šilą
Ir duris atidarys.

Tu paklausi— kas dar miega?
Ką saulutė myli čia?
Tik sapnuos brendu per sniegą,
Kol pasislepia delčia.

Kelkis, traukiny  medinis,
Jau pūškuoti laikas tau,
O  senelė verda skrylius,
Nieko kito nematau.

Nematau kareivio drūto,
Nei pelenės, nei svečių,
Tik staiga visi sukruto,
Valgyt skrylių juos kviečiu.

Bus puota, kaip ir pritinka,
Šoksim, trypsim net dulkės,
Neprižadink  šeimininkų,
Jie užmigo ant kėdės.