Juodasis

Atspindys susidrums ir ištiks mus gyvenimas draũge
Šitiek metų ėjai tarsi mano šešėlis greta
Mes abu rodos esam ant kieto asfalto užaugę
O dabar trupa metai lyg braižant klases su kreida

Aš išaugau batus tėvo švarką taipogi išaugau
Aš išaugau siauras šio miestelio tamsiausias gatves
Kur kastetų ir kumščių išvengdavom regis per plauką
Ir žinojom kad jos mūsų niekad tolyn nenuves 

Viens už kitą dažnai mudu stodavom plienu ir mūru
Ir nors skyla betonas bet šito jau nieks nepakeis
Visą naktį bandžiau savyje kurti laužą juk kūriau
Juos nesyk iki ryto nuo dūmų melsvais paakiais

Kas belieka dabar tik ruletę su nerimu žaisti
Pistoletas netikras ir šaudo tuščiais šoviniais
Žvilgsniai krypsta nuo tilto kur mainosi miesto pašvaistė
Kur kaip valkata šuo mūsų vasaros laikas praeis

Bet ten gatvės gale pro akligatvį nieks nepraeina
Smilkiniuos tvinksi baimė – tankėjantis pulsas kregždės
Mes savuosius ginklus jau paliaubom sudėjom į dainą
Tiktai kas tamsią naktį už mus lengvą bluostą sudės 

Kas sudės tuos žodžius kai iš „BINGO“ telieka tik „BASTA“
Kas lyg karštą metalą metaforas mano išlies
Juk prisiekėm daugiau nepriimsim į savąją kastą
Tų kurie nepraskėlė asfalto daigeliais žolės

Stipresniais už kumščius kur raudona rasa vos sutviskus
Išgaruoja į orą kaip delčios sudyla veidai
Kur stovėjo aukšta obelis ten dabar obelis-kas
Vieną tykų vidurnaktį man sužydėjęs juodai