Panardintieji

aš niekuomet nesižvalgau atgal
kai rašau rašau tai kas dar nebuvo paskelbta
čia laiko upės teka taip
tarsi tekėtų į praeitį

aš duonmeldžių delnus panardinu į trupinius
o sofijos verksmą į pūvančių lapų dvelksmą

visi panardintieji į vašką anksčiau
nardino plunksnas į rašalą
čia niekieno gyslomis neteka šviesa

čia tikėjimas viltis ir meilė rusena 
lyg žvakė kurios siūlas jau baigė degti

čia kiekvienas susilaukia pelnyto
atlygio o giljotinuotųjų galvos
krenta tiesiai į krepšį

rašau
aš niekuomet nesižvalgau į praeitį