Akių rėmeliuose sustingo buvęs rytas,
Aš išslapstau pasaulį tarsi burtus,
O saulės diskas ritasi, vis ritas,
Kur pasilieka mano menkas turtas.
Aš nemokėjau šokt ir atgailauti,
Su saule keltis vasarai atslinkus,
Tas lengvas vėjas vėl panūdęs griauti,
Kai rytas apsistos alkūnės linky...
Viliojantys žaibai, gegutės balsas,
Kodėl taip neramiai kikiliai miega,
Aš tavo nerimą tarytum maistą skalsų
Vėl išbarstau ten ant pernykščio sniego.
Pakyla aitvarai, jų žalios akys
Lyg praeitis, lyg vakaro spingsulės,
Kodėl avis ganau man nepasako,
Kodėl ant patalų Vakarė guli.
Išvaikščiojau mintis, teliko žodžiai,
Beliko aptvaras kalnų atoluos,
Geriu šaltinio vandenį aš godžiai,
Tyla vėl užkoduota mano noruos.
2020-05-03 14:40
Vaizdingas, puikus kūrinys.
2020-05-03 09:53
Beveik kievienoj eilutėj atskiras pasaulis, bet susidėlioja į kažkokią viziją tolumoj. Skaidri, tekanti kalba kalp tas šaltinio vanduo
2020-05-01 21:05
rytas alkūnės linkyje - tiek labai miela ... kitkas , hmm :) popsiška gan - 3+
2020-05-01 20:29
Gražu - daininga, vigi man noris rašyt:Kodėl ant patalų Vakarė gulas.
Neimkit į galvą, tai tik mano pamintinimai.
2020-05-01 14:09
hipnotizuojanti pabaiga, o šiaip sodžiai viskas atrodo. kikiliai tai mylisi tyliai- dar tokia dainelę priminė.
2020-05-01 09:39
Net dantis užgėlė nuo to šaltinio vandens
2020-05-01 00:33
aš nepakeliu tautologijos. tdl 1.
2020-04-30 19:58
Man patiko. gražios metaforos.
2020-04-30 17:42
Geriu šaltinio vandenį aš godžiai.
|