Išbadėjęs sėkmės paukštis

kol uostą
pas tave aš suradau
po tamsią jūrą
mano laivą blaškė
vis į tuščias kambario sienas
uždarei langą
pro kurį šaltos snaigės
rytais ir vakarais
mano troškulį girdė

uždėjai tvarsčius
ant atskiesto proto sukruvintų minčių
kaip aitvarus sugaudei ilgesio paukščius
kaip kareivius surikiavai paradui
nuolankumo tiesas
sutvarkei išmėtytus popierius
palaistei ašaromis
dygstančius žodžius

reikėjo nušveisti
visiškai surūdijusį savigarbos skydą
paleisti iš narvelio
išbadėjusį sėkmės paukštį
ar toli ar aukštai jis nuskris

tai galėjai lengvai padaryti