Kilimo valymas. Sentimentai.

Vynioju į kilimą
tavo prisilietimus,
nakties plaukimą,
kamanes iš tavo plaukų,
užuominas valiūkiškas,
kai jos sliūkino
įgėlimais, skaudu
prarasto laiko,
kai jausmai paklaiko
nuo meilės viruso.
Susuku kaip papirusą
į kilimą gėlėtą
vasarą baltą,
per kamanių lietų
neapdairiai sugeltą…

Vynioju į kilimą
fosforuojančią tylą,
trijų norų išsipildymu
žuvelę prabylančią,
kai širdis kažko netenka,
nesudedu bluosto,
nuo sukepusių lūpų
ir nuožmaus mosto
ji plakasi, pelekais tvenkia
akyse ežerą sūrų
išvirkščios pasakos,
įvyniotos į kilimą,
kurį atrėmiau prie durų,
kol gerklę spaudžia
trys ašakos…