Etiudas

Namie daugiau nieko nebuvo
tik šokolado, ryžių ir druskos.
Druska netiko prie nieko.
Ir šokolado šiek tiek,
o ryžių kiek reikia – visai neblogai.
Be ryžių, be šokolado
ir niekam netinkančios druskos
namie nieko daugiau jau nebuvo –
pakako žvilgtelėt veidrodžio gylin,
paskui iš kažkur atsirado kava ir
jau buvom penki.
O jei baldus įskaičiuoti už vieną – šešiese.
Daugiau nieko nebuvo namie. Marškinėliai
su numeriu septyni atiteko
krosnelei. Ji valgė sau malkas,
o šios burnoje ne per garsiai traškėjo.
Kada įsijungiau Kronos Kvartetą,
mes tapom komanda. Trūko vejos tik žaliosios
ir vartų. Vienuolikos veidas į veidą taip pat.
Teisėjų jokių. Net jei būtų jų trys.
Šiek tiek liko druskos.
Po to ir druskos neliko. Atvėso.
Nutilo Kvartetas. Ir grįžo teisėjai.
Po vieną. Vėliau poromis.
Užplūdo vėliau minios jų. Rūbai naktys.
Gerai, kad laiku išėjau.
Tad ačiū aukštybėms. Daugiskaitai būtent.