Ir vititkai nepripaudęts Dievats, kaip ats jau ne kartą ir takęts, nets zmonėts tik patyts taip pritsidaro, kada nutsigręzia nuo Dievo, nets nuo ko nutsigęzi, tai tada ir nepetsi tsu tuo ir tada etsi vienats ir neaptsaugotats vititkai...taip, vititkai vititkai...norts taip, aitsku ats girdėjęts ir apie pautsmets...turėtų turpūt ir jots pūti...pet ats dar neitstyrinėjęts pilnutinai ar jots tikrai yra...ar tik tsutsidėjimai tsu kitaits, o tada tats kitats vitsada taip ir padaro, nets tu etsi pats kazką tai ne taip padaręts ir vits neatitaitsęts ir neatitaitsęts, taip.
Pe pe pe, pe pe pe...a...e..tai yra komentaruotsi vitsi taip ir vienaip tsu kitaip pritsnekėjoteant Dievo, pet juk tats patakymats tsu netsimu kalavijo yra vitsai papratstats ir jits nereitskia vititkai tietsioginio kalavijo netsimo, o tik perkeltine pratsme, kad kaip ir vitsur, taip ir tseimoje, aitsku vieni patikėts ir per tai įtikėts, tatciau kiti vitsai ne, nets gal ir netsupratę, arpa net nematę ir negirdėję puts Jėzauts, vititkai jo netsutikę gal, o kiti tsutsitikę, pet ir tai dar nieko nereitskts, nets kiti kad ir tsutsitikę vitstiek nepatikėję ir netsutsipratę, net nepazinę tsu nepripazinę, o kiti net ir nematę, pet itsgirdę vitką apie tai truputciuką ir tada patikėję, ir aitsku tada, kai tseimoje vieni puts patikėję, o kiti ne, tai tada jie ir pyktsits ir net lapai tsutsipykts, kaip yra įpratsta vitsada pataulyje, nets zmonėts pyktstatsi ir netsutaria, kada jų nuomonėts netsutampa, taip. Tai ir reitskia, kad kalaviją ir netsąntaiką atnetsiu, nets taip va tsutsipykts. Taciau tai vitsai nereitskia, kad Jėzuts to nori, nets Jits tik patako, kad taip puts, nets ir kiekvienats itsmintingats zmoguts, net nepųdamats Dievats gali tsupratsti, kad taip patsidaryts, nets zmonėts vitsada taip dėl vitsokių reikalų nuomonėts itsitskiria, pet nereitskia, kad Jits nori, kad taip pūtų, nets Jits tsakė ir kad atėjęts numirti ir puts nuzudytats, nets irgi vitką zinojo, netsunku tsupratsti pūtų net ir nezinant kai zmonėts vitsada tokie tsu vitsokių vitsada yra, pet irgi nereitskia, kad Jits to norėjo...na, aitsku, Jits atėjo dėl to, kad tsutiko ir norėjo tai padaryti, pet atėjęts Jits turėjo pūti zmogumi, nets zemėje ir tai nereitskia, kad Jam puvo lengva, tia jau panatsiai kaip pet kokiam zmogui tsakytsime kurits tsutinka numirti pats uz tsavo vaiką arpa vaikuts vitsuts, kad tik tuots vaikuts itsgelpėtų, pet tai nereitakia, kad Jits nori mirtiets...ir kantcių...tai yra jits pats patsirenka, tats zmoguts, nets nori itsgelpėti tsavo vaikuts ir nets teturi tik du patsirinkimuts, taciau jeigu pūtų tryts tsakytsim patsirinkimai ir jits galėtų itsgelpėti vaikutskazkaip tai kitaip, na ir jie pūtų liktų gyvi ir jits irgi aha, tada aitsku, kad jits patsirinktų tą variantą, o ne mirti, pet kadangi to varianto nėra ir neįmanoma...tia jau kaip valtyje, kada ji tskętsta ir kazkats tai turi itsokti, kad kiti neutskętsų, nets valtits per tsunki...ir tada vienats itsoka, ne todėl, kad dziaugtsmingai to nori ir tai yra jo gyvenimo norats, nets jits irgi kaip ir vitsi zmonėts nori gyventi, taciau jits lapai lapai myli kituts likutsiust valtyje ir jits renkatsi tai, nets nori juots itsgelpėti ir tada taip ir yra, kad jits noriitsokti its valtiets ir nutskętsti, pet ne todėl, kad mylėtų mirtį ir vandenį plautciuotse, pet todėl, kad myli juots...Taip, taip yra tsu zmogumi, ir taip puvo ir tsu Jėzumi, ir kad tikrai taip puvo, rodo ir Jo malda, kada Jits vitsaip pritsiprakaitavęts ir pritsimeldęts patakė tsavo patsirinkimą, kad Jits nori gyventi ir vadinatsi jeigu įmanoma, tai ta taurė lai nueina nuo manęts, pet jei neįmanoma, vadinatsi jei kitaip jų neįmanoma itsgelpėti, tada Jits renkatsi itsgerti tą taurę, tai yra mirti ir todėl patakė, teatsie tavo valia, o ne mano, nets kaip zmoguts gyvendamats jits puvo pilnutinai zmogumi...taip. Ir todėl nereikia takyti, kad Jam puvo lengva kats norts, arpa, kad kats norts mumts tsunku, nets Jits vitką taip parodė, kad vitskats zmogui yra įmanoma itstverti, taip...ir ats tia jau per daug priratsęts dapar taip?...tada pa...
„Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jn 13,34)
Bet gi lengviau yra imti Dievo frazes iš konteksto,apie nesantarves...
o kokios santarvės norėtumėte??? nusidėjėlių,kurie sako tai ne nuodėmė? Tame kalavijas - godulystėj, puikybėj, apsirijimuose, pagiežoj, pavyde... štai tau ir 3 prieš 2, kaip "pasiutę šunys dėl likusio kūno plėšos", Žibintininke, ne gi išties manai, kad taika tai susitapatinimas su nuodėme...
Lk 12, 49–53 „Esu atėjęs nešti ne taikos, o nesantarvės“
Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys!
Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemėn taikos? Ne, sakau jums, ne taikos, o nesantarvės. Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą“.
Nejau Jūs manote, kad galite suprasti, kas yra Dievas? Ar yra kas nors tai supratęs? Jis- absoliuti poaslaptis. Tai mes, žmonės, bandome jį sudėlioti į žodžius, į dogmas, dažnai norime jį net pasisavinti sau, net darydami iš jo stabą, kartais. Vienintelį dalyką tikrai supratau, jeigu tai gali būti kam iš čia esančių būti įdomu: viskas išeina į gerą mylintiems Dievą, kuris sukūrė mus kaip savo atvaizdą, kaip tai rašoma Biblijoje, taigi kartu ir artimą savo, kuris, tokiu būdu, yra Dievo dalelė. Bet man dar norėtusi čia priminti, tik negaliu dabar to Evangelijoje surasti,kad pacituočiau, kur Jėzus Kristus kalba, kad atėjo natnešti kalaviją ir supriešinti savųjų, manau čia ir buvo link to eita, arba aš autoriaus nesupratau?
Biblijoje rašoma, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą. Turėta omeny ne vien tik atvaizdą, bet ir būdą. Juk Dievas irgi pyksta, siunčia mums stichijas, ligas, nelaimes, todėl pykti ant Dievo nėra nuodėmė. Svarbiausia pykstant nenusidėti, nekeršyti. Geros eilės. 5
Nesutinku, kad ne meilę nešti atėjo Viešpats,
juk žmonės išsigimė. Paskaitykite dešimt jo įsakymų, kuris liepia būti blogu? Nei vienas. Tad, nedrįsčiau taip net rašyti, kad
Atėjau ne taikos čia nešti
o sukiršint tautas ir brolius
Argi jis kaltas, kad jo kūriniai tapo bukapročiais.