Carto graphos

visi kartografai galop išeina iš proto
mąstydami apie spiralėmis susuktus urvus
apverkdami karstines įgriuvas

apsikrečia plokščios žemės teorijomis
ir praktika kaip nepamest orientyrų būdami
antigravitacinės būklės
pakviesti pietų jie iš karto žiūri į Pietus

jie ima teigti apie nematomus magnetus
traukiančius paukščius žiemoti
traukiančius grįžti atgal

netgi žiūrėdami į moterį gražiomis kojomis
kaukšinčią ilgaauliais ant kulniukų jie ima fantazuoti –
kokia graži kairioji Italija, o dabar dešinioji Italija

jiems patinka mąstyti apie giliausias įdubas
švelnia žole apžėlusius tarpeklius

karštuosius taškus

jie vieninteliai turi tikrojo G. taško
buvimo įrodymą.

Kartografo darbas reikalauja ilgo gyvenimo
kelis tūkstančius kartų perbraižę
skirtingų valstybių linijas
jie pakliūva į savo labirintus
ir dūsta nuo pūvančio Minotauro tvaiko

pieštuku gali vesti upelius juos sulieti į upes
iš ašaros lašo užauginti druskos jūrą

viskas priklauso tik nuo mastelių keitimo

jiems patinka horizontalios moterys ir minaretų
bokštų vertikalės
kur rytų ilgumos susikerta su naktų dienovidžiais

jie gali visą pusdienį taukšti apie Gizos piramidžių stebuklą
ar tikrai Velykų saloje būna Velykų
ar negyvenamoje saloje
kiekvieną dieną būna Penktadienis

tik paprašyti parodyti kur esti jų tikrieji namai
jie ilgai ilgai žiūri į seną žemėlapį
vedžiodami pirštu aplink visą pasaulį

ir ne; jų vedamas nuo cigarečių pageltęs
likimo pirštas
niekada niekada
nesustoja