Dar niekada neskambinau varpais

dar niekada neskambinau varpais
sunku išgaut melodiją
priversti
šokt medžius
pumpurus dainuoti
tvoras 
kanklėm groti

kai saulė slibino liežuviu laižo kūną
judėti dirbti dėti plyteles
kaip dykumoje laukti
gal tik vėjelis lengvas
gurkšnį dar gaivos atneš

prie horizonto debesys juodi būriuojas
tamtamus griausmas muša
fantastiška žaibų palyda saulei 
lobių skrynia vaivorykštėmis atvira

kaip duona žaibas dangų raiko
zigzagine kinžaline  ugnies kreive
alsu tvanku
tik gaivus vėjo gūsiai
lyg dūdmaišiais
etiudus mano oda groja
o aš lyg niekur nieko
vis šaligatvį dėlioju

skaidriu upeliu
būtis manoji
upėj purvinoj putoja
o Viešpatie
pakelk
nušluostyk
mano siela
dar tavo rojaus neįsivaizduoju
nes  aš dar čia
aš dar  vis čia