Nežinojau

Man dar vakar tavęs nereikėjo,
Tarsi klonyje  tymo aguonų,
Linko šakos nuo balzgano vėjo,
Raikė peiliais pavargėliai duoną.

Slinko voros basų piligrimų,
Rankos lietė praeinančio petį,
Tik vėliau viskas baikščiai nurimo,
Prie krūtinės glaudei lauktą svetį.

Jis žodžius tau užkeiktus kalbėjo,
Nesuprato jų niekad ir niekas,
Vėl žilvičiai lingavo nuo vėjo,
Nešė paukštis snape vaikui slieką.

Žemės kvapas, suartas dirvonas,
Net balandos pasvirę ant lauko,
Ten gyvena švilpikai ir žmonės,
Debesy žilas mėnesis plauko.

Man dar vakar tavęs nereikėjo,
Nežinojau, kad šiandien negrįši,
Stingo rankos nuo siaučiančio vėjo,
Sirpo sodo kamputyje vyšnios.