Šiandien mes į save nepanašūs
Šiandien jūs nepanašūs į jus
Naują laišką tau angelas neša
Uosto pašto ženkliukų klijus
Neša vakarą ilgą ir tylų
Neša peilį kuriuo jį praplėš
Kai tylėdami tekstai prabyla
Jeigu klausit manęs – aš ne prieš
Kad atskleistumei manąjį vidų
Apie ką ir dėl ko tau rašau
Kad tarp raidžių mintis pasiklydo
O tragedija virto į šou
Bet vis viena skaityk tarp eilučių
Lyg tarp pieninių laiko dantų
Kada vėjas iš vakaro pučia
Nebijok aš gerai suprantu
Mūsų simbolius kodą ir šifrą
Kurie liejas tiesiog akyse
Žodis liks čia vienintelis tikras
Savo kūnu krauju ir dvasia
Šitas laiškas iš šiaurės keliavo
Ir jį laikantys pirštai šarmos
Kiek aprėpsi akim viskas tavo
Šiltas garas iškvėpus namuos
Tik kad mes į save nepanašūs
Viens kitam nebesakome jūs
Ir be mūsų laiškai patys rašos
Mes tik uodžiame pašto klijus


Zibintininkas














