Gyvenimas kaip natiurmortas

Kiek atėmė
Kiek pamečiau
Kiek pats išmėčiau
Kiek sutrypiau jausmų
Savų ir svetimų
Neapskaičiuosi pinigais

Į juodą tunelį
Tas traukinys važiavo
Be durų be langų
Vagonais aklinais

Rasa
Aušra
Saulėlydis
Vienodai švietė
Blanki šiaurinė saulė
Aprengta
Skylėtais debesų maišais

Iš butelio lašėjo
Toj nuosavoj belangėj
Ant apšnerkštos paletės
Gyvenimas kaip natiurmortas
Kas ant stalo liko paryčiais

O pagiringas vėjas
Nykiai fleita grojo
Sudraskęs vartaliojo
Proto bures apsnigtas

Geso jau
Bet dar tyliai liepsnojo
Ta svarbiausia dalelė manęs