vaiskaežerėse akyse skendo laivai ir luotai
tai vyko prie Biskajos įlankos laikais
prieš šimtus tolimųjų metų
kai dar vėjas taip įsišėldavo
jog niekas nesugebėjo išsigelbėti
tai buvo taip baugu ir netikėta
tavo minčių kertelėse nebeliko
juodųjų serbentų kvapo ir skonio
nebeliko nieko kas primintų protėvius buvus išeiviais
iš nepažintų žemių
iš neapgyvendintų pakrančių
visada žinojau
kad ateis toks laikas
Kai nepažinsim savo pasaulio
savo minčių ir mirčių
viskas tols ir drumsis akipločio amplitudėje
kurioje sustojo laikas ir žmonės
kurioje vien delno rėžiuose sutilpo
vijoleto naktų atspindys
ir tylos mizantropija