Pasrokuosiu

Sanuos namuos, kur šėpa nepirkcinė,
Jij padaryta meistero Anupro,
Nebuvo visko tuom čėsu pricinį,
Ir kožnas dzyrbo, sunkiai lankė kuprų.

Nebuvo duonos, būlba valgis menkas
Ir cibulinė ne kokia jau socis,
Dar silkės kap kadu kromelin gauta,
Ty pas žydelį, dar sulos asocis.

Gyveno dzūkai, poterus kalbėjo,
Pas Dzievų prašė duoc stipros sveikatos,
Jei Dzievas pamylėj, jam dėkui sakė
Ir dzyvinos, kas darbo, vargio kratės.

Nebuvo žmogui duota lyčnas grašis,
Nebuvo patalas jo rožėm klotas,
Jei ko būt užsimanis, ščyriai  prašis,
Kad būt šiltesnis aprėdas, apklotas.

Tep slinko dzienos, mainės rūbas svieto,
Išaj in miestus, in langvesnį būcį,
Betgi visur  nabago purtės, kratės,
Tad vėl sugrįžo ir pirkelį būcie.

Nekeikė nieko, nieko neburnojo,
Ir vėl lyčna burna, Dzievulis davė,
Cik laumės po akivarus kvatojos,
Ir kilo iš pelkynų pylkas paras.