Papūsk sako man ir
duoda molinę švilpynę
bet negi pūsiu į uodegą paukščiui
pats sau paukščiu bebūdamas
bet pūsteliu snapą priglaudęs
gerai jau – tebūna lūpas
ir paukštis molinis
tik plast
ir nuskrieja
dangun
*
pučiu į akį
apsikabinęs suglebusią moterį
kiek tik pripučiu iš vakaro
tiek ir išeina
pernakt
*
pūskite mane, pūskite
taria pieno puta
princesė
pavirtusi piene balta
...
kaip greitai
už šilo
pražilo